Įtraukusis ugdymas

Vizualinės pagalbos kortelių rinkinys ,,PoKo“

„PoKo“ – žodžių „Poreikių Kortelės“ trumpinys. Tai edukacinė bendravimo priemonė, skirta dirbti su nekalbančiais ir kalbos suvokimo sunkumų turinčiais bei kitais vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Nuoseklus šių kortelių naudojimas suteiks vaikams galimybę suprasti aplinkinius bei patiems iškomunikuoti norimą informaciją.

Korteles naudinga naudoti visiems, įskaitant tėvus, mokytojus, logopedus ir kitus specialistus, kurie ugdo ypatingų poreikių vaikus.

*Ši vizualinės pagalbos bei komunikacijos priemonė padės aplinkiniams geriau suprasti vaiko poreikius.
*Vaikas taps daug savarankiškesnis, kai informacija bus pateikta ne tik verbaline, bet ir vizualine kalba.
*Kortelių naudojimas grupėse ar individualiai su vaiku ugdys vaiko pasitikėjimą savimi. Vaikas jausis neatskirtas nuo grupės, nes informacija bus prieinama, aiški bei suprantama.
*Kortelių tinkamas ir nuolatinis naudojimas padės sumažinti vaiko pykčio ir agresijos priepuolius.
*Vizualinių kortelių naudojimas padės įvesti grupėje ar namuose aiškią dienos eigą bei ugdymo struktūrą.
*Vizualinės pagalbos kortelės praplės vaiko komunikacijos galimybes, kurios vaikui leis geriau suprasti jį supantį pasaulį bei aplinkui esančius žmones.

Peržiūrėti PoKo kortelių rinkinį detaliau

Švietimo pagalbos specialistai įtraukties procese

Švietimo pagalbos specialistams tenka ne tik konsultuoti, teikti pagalbą ir paramą, bet ir skatinti ir padėti įtraukiojo ugdymo plėtrai, kad ikimokyklinės įstaigos būtų pajėgios priimti visus besimokančiuosius. Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas ikimokyklinėse įstaigose yra neatsiejamas nuo švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų bendravimo ir bendradarbiavimo.

Logopedas. Logopedas – tai specialistas, kuris dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Logopedo tikslas išsiaiškinti ir įvertinti kalbos sutrikimo priežastis bei pobūdį ir padėti šiuos sutrikimus pašalinti arba sušvelninti. Kuo anksčiau bus pastebėtas kalbos ar kalbėjimo sutrikimas, tuo lengviau ir greičiau juos bus galima pašalinti. Todėl ypatingai svarbu laiku kreiptis pagalbos į specialistus ir imtis priemonių, kurios padėtų kalbos sutrikimus įveikti.

Socialinis pedagogas. Socialinio pedagogo veiklos tikslas – atsižvelgiant į kiekvieno vaiko galimybes, poreikius, gebėjimus ir ateities perspektyvas, teikti kokybišką, efektyvią ir lanksčią socialinę, pedagoginę pagalbą skirtingų gebėjimų bei poreikių vaikams, bendradarbiaujant su mokytojais, mokyklos administracija, vaikų tėvais bei pagalbą teikiančiomis institucijomis.

Psichologas. Dar viena švietimo pagalbos kryptis yra psichologinė pagalba, kurios teikėjai yra psichologai, jie rūpinasi vaikų gerbūviu bei vidine darna. Psichologai darželiuose vykdo prevencines programas, teikia individualias ir grupines konsultacijas ugdytiniams, tėvams. Psichologas įvertina vaiko galias ir sunkumus bei raidos ypatumus, taip pat kitas problemas: psichologines, asmenybės ar ugdymosi, bendravimo ir bendradarbiavimo su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais.

Specialusis pedagogas. Vienas iš pagrindinių švietimo pagalbos teikėjų yra specialusis pedagogas. Specialieji pedagogai dirba tik su vaikais, turinčiais vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Specialiojo pedagogo darbas padeda įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdyti individualius gebėjimus, individualiai pritaikant ugdymo turinį, metodus, priemones ir aplinką. Šių specialistų dėka dauguma vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali sėkmingai ugdytis.

Mokytojo padėjėjas. Esant vaikų įvairovei, vien mokytojo pastangų, organizuojant vaikų ugdymo (-si) veiklas vaikų ugdymo grupėje nepakanka. Yra vaikų, kuriems reikalingas mokytojo padėjėjas, kuris padeda vaikams atskleisti stipriąsias asmenybės savybes bei įgyti stokojamus įgūdžius.

Siekiant, kad švietimo pagalba būtų veiksminga, itin svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti įtraukųjį ugdymą ugdymo įstaigoje ypatingai svarbūs:

1. bendri tikslai, kurie yra orientuoti į kokybišką ir visapusišką įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą bei kylančių iššūkių sprendimą;
2. veiklos ir bendradarbiavimo formos, kurios apima susitikimus, socialines medijas, bendrus projektus ir veiklų organizavimą;
3. informacijos mainai, skatina informacijos mainus tarp specialistų, kurie dalinasi žiniomis apie įtraukųjį ugdymą, specialiųjų poreikių vaikų paramą, metodikas ir priemones. Tai padeda gerinti specialistų gebėjimus ir plėsti žinias, prisideda prie jų nuolatinio tobulėjimo.

Parengė socialinė pedagogė dr. Edita Jezukevičienė

Emocijų kaladėlės – Kaip aš jaučiuosi?

„Kaip aš jaučiuosi?“ medinių kaladėlių rinkinys yra sudarytas iš 8 unikalių kaladėlių, kurios suteikia vaikams galimybę atpažinti aštuonias skirtingas emocija, jas suderinti ir aptarti daugybę skirtingų emocijų. Kaladėles galima maišyti ir derinti, kad būtų sukurtos įvairios emocijos ir personažai. Šis rinkinys padeda vaikams geriau valdyti emocijas, kai jie pradeda suprasti savo jausmus!

Emocijų tyrinėjimas padeda vaikams patirti įvairiausias emocijas, taip pat padeda kurti žodyną, kad galėtų įvardyti savo jausmus. Ant medinių kaladėlių yra nupieštos aštuonios skirtingos emocijos ir jas galima išdėstyti daugiau nei 4000 skirtingų būdų, kad būtų galima tyrinėti daugybę
emocijų. Įsitraukimas į emocijų žaidimą padeda vaikams suprasti pasaulį, kuriame jie gyvena. Savo ir kitų emocijų supratimas padeda vaikams ugdyti savo socialinius įgūdžius. Kai vaikai gali suprasti savo emocijas, jie gali tinkamai ir saugiai jas išreikšti. Tinka vaikams nuo vienerių metų.

Parengė socialinė pedagogė dr. Edita Jezukevičienė

Šviesos edukacinė lenta – ugdymo priemonė, skirta koncentruoti vaikų dėmesį bei sužadinti smalsumą

Šviesos lentos – puiki ugdymo priemonė, lavinanti kūrybinį mąstymą, tinkanti geometrinių formų ir spalvų pažinimui. Šviesos edukacinė lenta – vos 1 cm storio, sunaudoja mažiau energijos resursų. Ant šviesos lentos paviršiaus galima komponuoti įvairias kompozicijas ne tik iš siūlomų spalvingų priedų šviesos lentoms, bet taip pat ir iš gamtos gėrybių – panaudoti medžių lapus, įvairius augalus, karpinius ir kt. Ši priemonė tinka ir vaikų žaidimui su smėliu. Naudojant papildomą šviesos šaltinį žaidimas tampa dar labiau įdomesnis, ilgiau koncentruojamas dėmesys. Ši lenta puikiai tinka psichologiniams ir terapiniams užsiėmimams.

Palaiko šias mokymosi sritis:

• Matematika – skaičius.
• Pasaulio supratimas – spalva.
• Asmeninis tobulėjimas – sensorinis (jutiminis).
• Fizinė raida – motorika.

Parengė socialinė pedagogė dr. Edita Jezukevičienė

Įtraukusis ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje: bendradarbiavimas su tėvais

Įtraukusis ugdymas – tai procesas, užtikrinantis kokybišką ugdymą(-si) visiems, jo esmę sudaro kiekvieno vaiko ugdymo(si) galimybių ir poreikių pripažinimas. Įtraukusis ugdymas suteikia lygias galimybes visiems vaikams, nepriklausomai nuo jo pažiūrų, tautybės, lyties, rasės, specialiųjų poreikių, negalių ir pan. Juo gali pasinaudoti ir užsieniečių vaikas, ir vaikas, turintis emocinių ar elgesio sutrikimų, ir specifinių pažinimo sutrikimų turintis vaikas ir t.t.

Įtraukusis ugdymas įgyvendinamas trijose ikimokyklinio ugdymo įstaigos lygiuose (Ankstyvojo amžiaus vaikų įtraukusis ugdymas, 2017; Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. Įtraukusis ugdymas, 2022):

• Ikimokyklinio ugdymo įstaigos lygmeniu, kai formuojamos bendruomenės narių vertybinės nuostatos, tradicijos, tarpusavio santykiai. Užtikrinamas ugdymo(si) aplinkos pritaikymas, edukacinių aplinkų kūrimas, reikalingų priemonių, atitinkančių įvairius ugdymosi poreikius, įsigijimas. Mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kompetencijų, reikalingų dirbti su įvairiomis
  specialiųjų ugdymosi poreikius turinčių vaikų grupėmis, tobulinimas.
• Grupės lygmeniu, sudaromos sąlygos ugdytiniui bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti bendroje kasdieninėje veikloje, gauti reikiamą mokytojų, švietimo specialistų (psichologo, logopedo, socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo) pagalbą. Pedagogui priimant į grupę vaiką, turintį specialiųjų ugdymosi poreikių, ypatingai svarbu užmegzti ryšį ne tik su vaiku, bet ir su jo tėvais. Pedagogui svarbu žinoti vaiko stiprybes bei stengtis pritaikyti aplinką ir ugdymo(si) metodus.
• Individualiu lygmeniu, kai teikiama kryptinga pagalba tik įvertinus individualius vaiko ugdymosi poreikius, jo sunkumus, problemas, vaiko bei jo šeimos pasirengimą dalyvauti įtraukiajame ugdyme.

Ugdant vaiką, turintį specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvauja įvairūs specialistai: tėvai, mokytojai, švietimo pagalbos specialistai. Įgyvendinant įtraukųjį ugdymą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir organizuojant švietimo pagalbą vaikui ir ugdymą pagal poreikius, labai svarbus sistemingas bendradarbiavimas su vaiko tėvais, nes jais tariamasi dėl vaiko ugdymo tikslų, ugdymo rezultatų, turinio, ugdymo proceso organizavimo, ugdymo(si) metodų parinkimo, taip pat atsižvelgiama į tėvų lūkesčius bei individualias vaikų galias.

Tėvų įtraukimas į vaiko ugdymosi procesą labai svarbus ugdymo sėkmei, todėl ypatingai svarbu, kad visi bendruomenės dalyviai būtų atviri, supratingi ir pasirengę bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų sėkmingą ugdymo procesą. Norint užtikrinti sklandų bendradarbiavimą, svarbu atkreipti dėmesį:

• komunikacija: svarbu užtikrinti, kad tėvai būtų informuoti apie vaiko specialiuosius poreikius, sunkumus ir kylančias problemas. Taip pat svarbu, kad tėvai turėtų galimybę bendrauti su ikimokyklinio ugdymo įstaigos personalu, kad galėtų pasidalinti savo mintimis ir susirūpinimu dėl vaiko ugdymo(si) proceso.
• individualizuotas požiūris: kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo individualius poreikius ir galias. Todėl svarbu, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir tėvai bendradarbiautų, siekdami užtikrinti, kad vaiko individualūs poreikiai būtų patenkinti ir kad jis gautų tinkamą pagalbą ir paramą, kad galėtų sėkmingai socializuotis, ugdytis ir augti.
• bendradarbiavimas su specialistais: vaikams su specialiais poreikiais dažnai reikalinga įvairių specialistų pagalba, pvz., logopedo, psichologo, socialinio pedagogo ar specialiojo pedagogo. Bendradarbiavimas su specialistais ir jų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą yra svarbus veiksnys užtikrinant, kad vaikas gautų tinkamą pagalbą ir palaikymą. Norint užtikrinti vaiko sėkmingą ugdymą, ypatingai svarbus tėvų bendradarbiavimas su švietimo specialistais, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausius būdus ir metodus. Svarbu kurti bendradarbiaujančius santykius, įsiklausyti į rekomendacijas, skirti laiko susitikimams ir pagalbos vaikui planavimui. Užtikrinti specialistų konsultacijų lankymą ir dalintis informacija, siekiant gauti kokybišką grįžtamąjį ryšį.
• įvairių metodų naudojimas: vaikams su specialiais poreikiais gali reikėti skirtingų mokymo(si) metodų ir technikų. Svarbu, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir tėvai būtų atviri įvairiems mokymo(si) metodams ir galėtų pasirinkti tuos, kurie geriausiai atitinka
  vaiko poreikius.

Parengė: socialinė pedagogė dr. Edita Jezukevičienė

PIRMIEJI ŽINGSNIAI RUOŠIANTIS ĮTRAUKIAJAM UGDYMUI

Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojus Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimams ir
papildymams, kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turės sudaryti sąlygas vaikams, su
specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais.
Lopšelio-darželio bendruomenė įtraukiojo ugdymo užtikrinimui ruošiasi labai atsakingai ir iš anksto.

Jau dabar pradėti mokymai darželio ugdytojų komandoms, mokytojai kėlė kvalifikaciją:

• Respublikiniame forume ,,Įtraukiojo ugdymo labirintas: kaip suderinti visų poreikius“,
• Seminare ,,Kaip pasiruošti specialiųjų ugdymosi poreikių integracijai“,
• Dalyvavo paskaitoje ,,Tėvų ir ugdytojų susitarimai gerinant ugdymo kokybę“.
• Organizavome mokymus ikimokyklinio ugdymo mokytojų padėjėjoms ,,Komandinio darbo
  rūpesčiai ir sprendimai“.
• Konsultavome tėvus grupių susirinkimuose ir individualiai.

Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas-kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo
jo skirtybių. To siekiama vaikui ir jo šeimai suteikiant specialistų pagalbą. Darželyje dirba du
logopedai ir psichologas. Nuo spalio mėnesio planuojame įdarbinti mokytojo padėjėją. Specialistai ir
pedagogai nuolat bendradarbiaują tarpusavyje rasdami tinkamiausius sprendimui ugdymo kliūtims
šalinti. Mokytojai savo veiklose siekia personalizuoti ugdomąją veiklą, į bendras veiklas įtraukti visus
vaikus, nepriklausomai nuo jų skirtybių. Pedagogai ir specialistai fiksuoja ir vertina vaikų individualią
pažangą, atsižvelgia į asmeninius vaiko poreikius ir pagal tai pritaiko reikiamą pagalbą, lanksčiai
reaguoja į pokyčius.

Į procesą įtraukiama visa šeima, todėl ugdymas nesibaigia išėjus iš grupės. Tėvai nuolat žino kuo
gyvena vaikas, dalyvaujantis ugdomajame procese. Tik bendrose tėvų, pedagogų, specialistų
diskusijose randami bendri sprendimai ir susitarimai dėl vaiko ugdymosi prioritetų.

Siekiame sukurti saugią ir visus vaikus auginančią aplinką, leidžiančią atsiskleisti kiekvieno vaiko
prigimtiniams talentams. Pasiekti šiuos lūkesčius padeda nuolatinis aplinkos tobulinimas, todėl ateityje
sieksime:

• Darželio patalpas pritaikyti įvairių poreikių vaikams,
• Praplėsti specialistų skaičių atsižvelgiant į darželį lankančių vaikų poreikius,
• Pritaikyti ugdymo programas bei tobulinti ugdymo priemones ir būdus,
• Kelti viso personalo kompetencijas darbui su skirtingų poreikių vaikais,
• Formuoti visos bendruomenės teigiamas nuostatas.

Įtraukusis ugdymas įpareigoja visą bendruomenę susitelkti, todėl būkime bendruomeniški, atsakingi ir
orūs priimdami į savo aplinką negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, sudarykime
šiems vaikams galimybę ugdytis kartu su visais bei džiaugtis pačiu svarbiausiu amžiaus tarpsniu-
vaikyste.

Direktorė Diana Dūdėnienė

Įtraukusis ugdymas pagal UNESCO (2009) suprantamas kaip ugdymo struktūrų, turinio, mokymo(si) bei kiti pokyčiai, kuriais siekiama kiekvieno ugdytinio lygiavertiško dalyvavimo ugdymosi procese, besimokančiųjų interesus ir poreikius tenkinančių ugdymosi aplinkų bei mokymosi patirčių kūrimo, šalinant bet kokias ugdymosi kliūtis.

Įtraukusis ugdymas skirtas ne tik specialiųjų poreikių vaikams – tai ugdymas, apimantis kitą
ypatingų poreikių ir rizikos grupę:

• Ypatingi poreikiai ir pažeidžiamumas kylantis dėl negalios ar sutrikimų;
• Ypatingi poreikiai ir pažeidžiamumas kylantis dėl socialinių-ekonominių veiksnių;
• Ypatingi poreikiai ir pažeidžiamumas dėl lytinių, kultūrinių, rasinių, religinių ar kitų
  skirtumų;
• Ypatingai gabių mokinių poreikiai ir pagalba jiems.

Išskiriami įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo principai – bendruomeniškumo puoselėjimas, ugdymo veiklos diferencijavimas bei įtraukiojo ugdymo metodų taikymas.

Suprantant, kad kiekvienas vaikas yra ypatingas ir unikalus, LR Švietimo įstatyme numatomas įtraukiojo ugdymo tikslas – padidinti švietimo prieinamumą ir skatinti kiekvieno ugdytinio galimybių didinimą ir vaiko ugdymosi potencialo realizavimą.

Įtraukiojo ugdymo pagalba kiekvienas vaikas gali mokytis ir išmokti, kiekvienas vaikas turi teisę pasirinkti kur mokytis, o švietimo įstaiga užtikrina kokybiškas įtraukiojo ugdymo sąlygas: įtraukimą, dalyvavimą ir pasiekimus. Įtraukiajam ugdymui užtikrinti svarbu atsižvelgti į:

• Socialinę-emocinę grupės kultūrą;
• Specialistų, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą;
• Instrukcijų pateikimą suprantamai, aiškiai ir pritaikytu turiniu kiekvienam ugdytiniui;
• Pritaikytą fizinę aplinką.

Besiruošiant 2024 m. įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, mūsų įstaiga siekia mokytis gyventi žmonių įvairovėje ir mokytis iš skirtybių; įkurti sensorinę erdvę; puoselėti įtraukiojo ugdymo vertybes: lygybę ir lygiavertiškumą, teisę, dalyvavimą, pagarbą dalyvavimui, bendruomeniškumą, tvarumą, pasitikėjimą, sąžiningumą, drąsą, džiaugsmą, empatiją, meilę, optimizmą ir tikėjimą, grožį. Mokytojų ir švietimo pagalbos teikėjų pagrindinė užduotis – konsultuoti tėvus švietimo pagalbos teikimo klausimais; skatinti
ugdytinius aktyviai mokytis (siekti tikslo, spręsti gyvenimiškas problemas, įgauti šiuolaikiniam gyvenimui aktualių kompetencijų) bendradarbiaujant ir atrandant kiekvienam tinkamą ir empatišką sprendimą. Įtraukiojo ugdymo proceso planavimas ugdo kritinį mąstymą, moko spręsti iškilusias problemas, ugdo kūrybiškumą. Tik mokytojas ir specialistas sprendžia kokius metodus ir strategijas pasirinks organizuodamas ugdymą, siekdamas užtikrinti kokybišką mokymosi procesą.

Įtraukusi ugdymas reikalauja keistis iš esmės, pervertinti savo vertybines nuostatas, patobulinti kompetencijas, atrasti empatijos jausmą ir taikyti kitokį ugdymo turinį ir išskirtinius metodus. Mūsų įstaigai svarbus kiekvienas vaikas, mes augame, keičiamės ir mokomės vieni iš kitų, dalindamiesi gerąja patirtimi su besimokančiais ir patiriančiais įtraukties būtinybę bei poreikį.

Siekiantiems išsamiau susipažinti su aktualia informacija, rekomenduojame susipažinti su dokumentais, reglamentuojančiais įtraukųjį ugdymą:

1. 2017 Ankstyvojo amžiaus vaikų įtraukusis ugdymas: naujos įžvalgos ir įrankiai – galutinė jungtinė ataskaita. (2017). Red. M. Kyriazopoulou, P. Bartolo, E. Björck-Åkesson, C. Giné ir F. Bellour. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra, Odensė, Danija https://www.european-agency.org/resources/publications/inclusive-early-childhood-education-new-insights-and-tools-final-summary
2. LR Švietimo įstatymas nuo 2024 m. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/741a2d624dfd11ec86bdcb0a6d573b32
3. Pasirengimo įgyvendinti švietimo įstatymo Nr. i-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu nuostatas 2021–2024 metų veiksmų planas.
4. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.
5. Vaiko teisių konvencija (1989).
6. Neįgaliųjų teisių konvencija (2006).
7. Darnaus vystymosi darbotvarkė.

ĮTRAUKUSIS UGDYMAS KVIEČIA BENDRADARBIAUTI

Priimti Švietimo įstatymo pakeitimai įpareigoja visas ugdymo įstaigas priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su visais.

Specialiųjų poreikių vaikai (SUP) tai vaikai kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese. Kad SUP vaikai galėtų būti ugdomi jiems pagal gyvenamąją vietą patogioje ugdymo įstaigoje, visa bendruomenė turi susitelkti ir tinkamai pasiruošti. Svarbiausia bendruomenės požiūris į SUP vaikus, pedagogų ir specialistų kompetencijos, darbo patirtis. Ne mažiau svarbu ugdomosios aplinkos pritaikymas SUP vaikui, tinkamų ugdymo formų, būdų, metodų parinkimas. Kryptingam įtraukiojo ugdymo procesui būtinas tarpusavio susikalbėjimas bei tarpasmeninė pagalba, o svarbiausia – pastangos SUP vaiką priimti tokiu koks jis yra.

Ne mažiau svarbi tėvų atsakomybė įsiklausyti į specialistų teikiamas rekomendacijas kaip galima padėti elgesio, bendravimo sunkumų turinčiam vaikui, kaip tinkamai atstovauti tokio vaiko interesus. Tėvų geranoriškas bendravimas su mokytojais, pagalbos vaikui specialistais padeda spręsti rūpesčius ir problemas išvengiant nepageidaujamų akimirkų ir konfliktų. Todėl būtinas tėvų geranoriškumas priimant ugdymo įstaigos teikiamą pagalbą ir paslaugas (pedagoginės, psichologinės tarnybos, kitų specialistų pagal poreikį). Tik glaudus ugdymo bendruomenės bendradarbiavimas užtikrina tinkamas vaiko ugdymo galimybes, kuria palankią aplinką elgesio sunkumų ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko įtraukiajam ugdymui.

Med. psichologė Oksana Mačėnaitė

Šiuolaikinė ugdymo įstaiga atvira įvairių gebėjimų vaikams. Lygių ugdymosi galimybių, švietimo prieinamumo principai skatina ir įpareigoja ugdymo turinį ir metodus pritaikyti kiekvienam vaikui. Todėl bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose ugdomi įvairių gebėjimų ir poreikių vaikai, tarp jų ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Ugdydamiesi kartu su bendraamžiais šie vaikai įgyja ir plėtoja socialinius gebėjimus, o bendradarbiaudami ir aktyviai dalyvaudami ugdymo procese lengviau įgyja įvairių kompetencijų, žinių ir įgūdžių. Taip formuojama vaiko savigarba ir skatinama motyvacija mokytis. Ugdymas organizuojamas remiantis kiekvieno vaiko prigimtinėmis galiomis, rodant jiems dėmesį ir pagarbą, džiaugiantis laimėjimais ir pasiekimais, o mokytojo ir vaikų santykiai grindžiami bendradarbiavimu.

SUP poreikių turintys vaikai dalyvauja ugdymo įstaigos bendruomenės gyvenime ir yra lygiaverčiai jos nariai, o ankstyvas vaikų ugdymas padeda lengviau integruotis į visuomenę, išvystyti savarankiškumą.

Specialistai teigia, kad „ypatingam“ vaikui pritaikius jo gebėjimus atitinkantį įtraukųjį ugdymą, sukūrus atitinkamą, saugią aplinką, parinkus ar/ir pritaikius ugdymo priemones (žaislų, daiktų ar mokomosios medžiagos, padedančios ugdyti reikalingus gebėjimus) jis puikiai gali adaptuotis jį supančioje terpėje.

Naudojamos sensorinės priemonės stimuliuoja pojūčius, mažina agresiją, nerimą ir blaškymąsi, padeda sukoncentruti dėmesį, pagerina atmintį, pažinimą ir kalbos vystymąsi.

Parengė direktorės pavaduotoja ugdymui Alina Jankauskienė

TĖVELIAI, STEBĖDAMI SAVO VAIKUČIŲ RAIDĄ ATKREIPKITE DĖMESĮ

Galbūt Jūsų vaikui:

• Sunku suvokti vizualinę informaciją? (nesidomi ir/ar nesupranta to ką jam rodote)
• Padidėjęs vizualinis vaiko jautrumas? (jautriai reaguoja į demonstruojamą žaisliuką)
• Jį trikdo ryški šviesa, apšvietimo mirgėjimas?
• Jam sudėtinga matyti visumą?
• Jis linkęs koncentruotis į smulkius, nereikšmingus objektus? (trupiniai ant kilimo, smulkūs žaislai, dėlionės detalės)?
• Vaikas jautrus garsams, triukšmui?
• Nėra linkęs bendrauti (atsisako dalyvauti veikloje)?
• Nepalaiko akių kontakto (vengia žiūrėjimo į akis)?

Kuo ankščiau pastebėsite šį vaiko elgesį, tuo ankščiau bus nustatytas sudėtingas neurologinis vaiko raidos sutrikimas – Autizmo spektro sutrikimas. Tai sutrikimas, išliekantis visą gyvenimą, paveikiantis vaiko socialines, kalbos, sensorikos, motorines, pažintines, emocines, stereotipinio elgesio, savarankiškumo sritis. Autistiški vaikai gali pradėti vėliau vaikščioti, vėliau kalbėti (naudoti „savakalbę“), gali sutrikti laikysena, eisena, koordinacija, bendroji ir smulkioji motorika. Tokie vaikai dažnai nepakankamai dėmesingi pažįstamiems garsams (tėvų balsams, neatsiliepia šaukiami vardu, labiau domisi nekalbiniais garsais), atrodo išsiblaškę, sutrikę.

Pagalba autistiškam vaikui. Būtina užtikrinti pastovią rutiną siejamą su prausimusi, apsirengimu ir kitomis įprastomis veiklomis. Kadangi jie nėra lankstūs ir greitai prisitaikantys prie pokyčių, būtina suprasti, kad net ir menkiausias pasikeitimas jų aplinkoje, rutinoje ar ritualuose gali sukelti audringą vaiko reakciją. Šie vaikai ypač prisiriša prie vieno žaislo ar daikto, todėl nereikia stebėtis, kad vaikas nežino kaip žaisti su žaislais, perdėtai juos rikiuoja į vieną liniją ir nerodo susidomėjimo žaisti vaizduotės žaidimų. Autistiški vaikai dažnai kartoja tuos pačius veiksmus, sunkiai įsitraukia į daugelį žaidimų ar veiklų, greitai išsiblaško, jiems sunku susikoncentruoti ties viena veikla, todėl būtina padėti vaikui susikaupti, išbūti veikloje, gebėti veiklą suskaidyti į kelias trumpesnes veiklas.

Lopšelio – darželio „Žara“ specialistai teikia tokiems vaikams jų pilnaverčiam ugdymui(si) reikalingą pagalbą. Todėl tėvelių įsitraukimas į pagalbos vaikui procesą yra pati didžiausia pagalba padedant užtikrinti ne tik vaiko ugdymo(si) kokybę, bet ir kokybišką bei savarankišką tokio vaiko gyvenimą ateityje.

Pagalbos mokytojui padėjėja Ugnė Slapšytė

AUTIZMO DOVANOS

Šiuo metu labai dažnai girdime žodį ,,Autizmas“. Mūsų aplinkoje, draugų, giminių, kaimynų tarpe atsiranda žmonių, kurie kitaip bendrauja, kitaip jaučia bei suvokia pasaulį. Jie kitokie, tačiau turime žinoti, kad :

• Jie myli, kenčia, nori būti laimingi. Tačiau jiems yra žymiai sunkiau išreikšti savo jausmus.
• Tokie žmonės atrodo tarsi nenorintys bendrauti, tačiau iš tiesų sunkumai kyla ne dėl nenoro bendrauti, o dėl to, kad jie nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą.
• Dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir gerai išmano.
• Pokalbis apie jiems įdomią temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį. Tačiau jiems sunku suprasti kitų žmonių emocijas, mintis – gali nepastebėti, kad pašnekovui jo interesų sritis neįdomi.
• Patyrę kad ir mažiausią nesėkmę jie labai susijaudina ir dažnai pasielgia nederamai, tuo sukeldami aplinkinių pasipiktinimą.
• Kartais manoma, kad jie yra protiškai atsilikę, arba atvirkščiai – genijai. Tačiau dažniausiai nėra nei taip nei taip – daugumos jų intelektas normalus, tiesiog kitaip funkcionuoja nervų sistema.
• Supranta, kad yra kitokie ir dėl aplinkinių požiūrio į juos, bei galimų nesėkmių nuolat jaučia didelę įtampą. Dėl to dažnai renkasi vienatvę.

Balandis yra paskelbtas autizmo pažinimo mėnesiu. Autistiškų žmonių daugėja, todėl reikia juos geriau pažinti.

Autizmas – tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Tačiau autizmas ne liga, juo nesergama, autizmas neužkrečiamas, kol kas nėra vaistų autizmo gydymui, šis sutrikimas gali stipriai įtakoti gyvenimo kokybę, tokia būklė tęsiasi visą gyvenimą, šiam sutrikimui nėra būdingi tipiški išoriniai fiziniai bruožai.

Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze. Autizmas jiems gali „padovanoti“ ir išskirtinių stiprybių rinkinį (taip pat kiekvienam – skirtingą):

• gerą vizualinę atmintį
• nestandartinį mąstymą, tam tikrų dėsningumų suvokimą
• susikoncentravimą į jiems įdomias veiklas
• pastabumą smulkiausioms detalėms
• įsigilinimą į savo interesų sritis
• besąlygišką lojalumą
• teisingumą (kalba teisybę, nemeluoja, neišsisukinėja, nenaudoja „socialinių kaukių“)
• polinkis į vienodumą daro juos tvarkingus ir organizuotus

Diana Dūdėnienė
Naudota medžiaga www.kitoksvaikas.lt