Šriftas:
Fonas:
Iliustracijos:

Įtraukusis ugdymas

PIRMIEJI ŽINGSNIAI RUOŠIANTIS ĮTRAUKIAJAM UGDYMUI

Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojus Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimams ir
papildymams, kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turės sudaryti sąlygas vaikams, su
specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais.
Lopšelio-darželio bendruomenė įtraukiojo ugdymo užtikrinimui ruošiasi labai atsakingai ir iš anksto.

Jau dabar pradėti mokymai darželio ugdytojų komandoms, mokytojai kėlė kvalifikaciją:

  • Respublikiniame forume ,,Įtraukiojo ugdymo labirintas: kaip suderinti visų poreikius“,
  • Seminare ,,Kaip pasiruošti specialiųjų ugdymosi poreikių integracijai“,
  • Dalyvavo paskaitoje ,,Tėvų ir ugdytojų susitarimai gerinant ugdymo kokybę“.
  • Organizavome mokymus ikimokyklinio ugdymo mokytojų padėjėjoms ,,Komandinio darbo
    rūpesčiai ir sprendimai“.
  • Konsultavome tėvus grupių susirinkimuose ir individualiai.

Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas-kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo
jo skirtybių. To siekiama vaikui ir jo šeimai suteikiant specialistų pagalbą. Darželyje dirba du
logopedai ir psichologas. Nuo spalio mėnesio planuojame įdarbinti mokytojo padėjėją. Specialistai ir
pedagogai nuolat bendradarbiaują tarpusavyje rasdami tinkamiausius sprendimui ugdymo kliūtims
šalinti. Mokytojai savo veiklose siekia personalizuoti ugdomąją veiklą, į bendras veiklas įtraukti visus
vaikus, nepriklausomai nuo jų skirtybių. Pedagogai ir specialistai fiksuoja ir vertina vaikų individualią
pažangą, atsižvelgia į asmeninius vaiko poreikius ir pagal tai pritaiko reikiamą pagalbą, lanksčiai
reaguoja į pokyčius.

Į procesą įtraukiama visa šeima, todėl ugdymas nesibaigia išėjus iš grupės. Tėvai nuolat žino kuo
gyvena vaikas, dalyvaujantis ugdomajame procese. Tik bendrose tėvų, pedagogų, specialistų
diskusijose randami bendri sprendimai ir susitarimai dėl vaiko ugdymosi prioritetų.

Siekiame sukurti saugią ir visus vaikus auginančią aplinką, leidžiančią atsiskleisti kiekvieno vaiko
prigimtiniams talentams. Pasiekti šiuos lūkesčius padeda nuolatinis aplinkos tobulinimas, todėl ateityje
sieksime:

  • Darželio patalpas pritaikyti įvairių poreikių vaikams,
  • Praplėsti specialistų skaičių atsižvelgiant į darželį lankančių vaikų poreikius,
  • Pritaikyti ugdymo programas bei tobulinti ugdymo priemones ir būdus,
  • Kelti viso personalo kompetencijas darbui su skirtingų poreikių vaikais,
  • Formuoti visos bendruomenės teigiamas nuostatas.

Įtraukusis ugdymas įpareigoja visą bendruomenę susitelkti, todėl būkime bendruomeniški, atsakingi ir
orūs priimdami į savo aplinką negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, sudarykime
šiems vaikams galimybę ugdytis kartu su visais bei džiaugtis pačiu svarbiausiu amžiaus tarpsniu-
vaikyste.

Direktorė Diana Dūdėnienė

Įtraukusis ugdymas pagal UNESCO (2009) suprantamas kaip ugdymo struktūrų, turinio, mokymo(si) bei kiti pokyčiai, kuriais siekiama kiekvieno ugdytinio lygiavertiško dalyvavimo ugdymosi procese, besimokančiųjų interesus ir poreikius tenkinančių ugdymosi aplinkų bei mokymosi patirčių kūrimo, šalinant bet kokias ugdymosi kliūtis.

Įtraukusis ugdymas skirtas ne tik specialiųjų poreikių vaikams – tai ugdymas, apimantis kitą
ypatingų poreikių ir rizikos grupę:

  • Ypatingi poreikiai ir pažeidžiamumas kylantis dėl negalios ar sutrikimų;
  • Ypatingi poreikiai ir pažeidžiamumas kylantis dėl socialinių-ekonominių veiksnių;
  • Ypatingi poreikiai ir pažeidžiamumas dėl lytinių, kultūrinių, rasinių, religinių ar kitų
    skirtumų;
  • Ypatingai gabių mokinių poreikiai ir pagalba jiems.

Išskiriami įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo principai – bendruomeniškumo puoselėjimas, ugdymo veiklos diferencijavimas bei įtraukiojo ugdymo metodų taikymas.

Suprantant, kad kiekvienas vaikas yra ypatingas ir unikalus, LR Švietimo įstatyme numatomas įtraukiojo ugdymo tikslas – padidinti švietimo prieinamumą ir skatinti kiekvieno ugdytinio galimybių didinimą ir vaiko ugdymosi potencialo realizavimą.

Įtraukiojo ugdymo pagalba kiekvienas vaikas gali mokytis ir išmokti, kiekvienas vaikas turi teisę pasirinkti kur mokytis, o švietimo įstaiga užtikrina kokybiškas įtraukiojo ugdymo sąlygas: įtraukimą, dalyvavimą ir pasiekimus. Įtraukiajam ugdymui užtikrinti svarbu atsižvelgti į:

  • Socialinę-emocinę grupės kultūrą;
  • Specialistų, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą;
  • Instrukcijų pateikimą suprantamai, aiškiai ir pritaikytu turiniu kiekvienam ugdytiniui;
  • Pritaikytą fizinę aplinką.

Besiruošiant 2024 m. įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, mūsų įstaiga siekia mokytis gyventi žmonių įvairovėje ir mokytis iš skirtybių; įkurti sensorinę erdvę; puoselėti įtraukiojo ugdymo vertybes: lygybę ir lygiavertiškumą, teisę, dalyvavimą, pagarbą dalyvavimui, bendruomeniškumą, tvarumą, pasitikėjimą, sąžiningumą, drąsą, džiaugsmą, empatiją, meilę, optimizmą ir tikėjimą, grožį. Mokytojų ir švietimo pagalbos teikėjų pagrindinė užduotis – konsultuoti tėvus švietimo pagalbos teikimo klausimais; skatinti
ugdytinius aktyviai mokytis (siekti tikslo, spręsti gyvenimiškas problemas, įgauti šiuolaikiniam gyvenimui aktualių kompetencijų) bendradarbiaujant ir atrandant kiekvienam tinkamą ir empatišką sprendimą. Įtraukiojo ugdymo proceso planavimas ugdo kritinį mąstymą, moko spręsti iškilusias problemas, ugdo kūrybiškumą. Tik mokytojas ir specialistas sprendžia kokius metodus ir strategijas pasirinks organizuodamas ugdymą, siekdamas užtikrinti kokybišką mokymosi procesą.

Įtraukusi ugdymas reikalauja keistis iš esmės, pervertinti savo vertybines nuostatas, patobulinti kompetencijas, atrasti empatijos jausmą ir taikyti kitokį ugdymo turinį ir išskirtinius metodus. Mūsų įstaigai svarbus kiekvienas vaikas, mes augame, keičiamės ir mokomės vieni iš kitų, dalindamiesi gerąja patirtimi su besimokančiais ir patiriančiais įtraukties būtinybę bei poreikį.

Siekiantiems išsamiau susipažinti su aktualia informacija, rekomenduojame susipažinti su dokumentais, reglamentuojančiais įtraukųjį ugdymą:

  1. 2017 Ankstyvojo amžiaus vaikų įtraukusis ugdymas: naujos įžvalgos ir įrankiai – galutinė jungtinė ataskaita. (2017). Red. M. Kyriazopoulou, P. Bartolo, E. Björck-Åkesson, C. Giné ir F. Bellour. Europos specialiojo ir inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra, Odensė, Danija https://www.european-agency.org/resources/publications/inclusive-early-childhood-education-new-insights-and-tools-final-summary
  2. LR Švietimo įstatymas nuo 2024 m. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/741a2d624dfd11ec86bdcb0a6d573b32
  3. Pasirengimo įgyvendinti švietimo įstatymo Nr. i-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu nuostatas 2021–2024 metų veiksmų planas.
  4. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.
  5. Vaiko teisių konvencija (1989).
  6. Neįgaliųjų teisių konvencija (2006).
  7. Darnaus vystymosi darbotvarkė.

ĮTRAUKUSIS UGDYMAS KVIEČIA BENDRADARBIAUTI

Priimti Švietimo įstatymo pakeitimai įpareigoja visas ugdymo įstaigas priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su visais.

Specialiųjų poreikių vaikai (SUP) tai vaikai kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese. Kad SUP vaikai galėtų būti ugdomi jiems pagal gyvenamąją vietą patogioje ugdymo įstaigoje, visa bendruomenė turi susitelkti ir tinkamai pasiruošti. Svarbiausia bendruomenės požiūris į SUP vaikus, pedagogų ir specialistų kompetencijos, darbo patirtis. Ne mažiau svarbu ugdomosios aplinkos pritaikymas SUP vaikui, tinkamų ugdymo formų, būdų, metodų parinkimas. Kryptingam įtraukiojo ugdymo procesui būtinas tarpusavio susikalbėjimas bei tarpasmeninė pagalba, o svarbiausia – pastangos SUP vaiką priimti tokiu koks jis yra.

Ne mažiau svarbi tėvų atsakomybė įsiklausyti į specialistų teikiamas rekomendacijas kaip galima padėti elgesio, bendravimo sunkumų turinčiam vaikui, kaip tinkamai atstovauti tokio vaiko interesus. Tėvų geranoriškas bendravimas su mokytojais, pagalbos vaikui specialistais padeda spręsti rūpesčius ir problemas išvengiant nepageidaujamų akimirkų ir konfliktų. Todėl būtinas tėvų geranoriškumas priimant ugdymo įstaigos teikiamą pagalbą ir paslaugas (pedagoginės, psichologinės tarnybos, kitų specialistų pagal poreikį). Tik glaudus ugdymo bendruomenės bendradarbiavimas užtikrina tinkamas vaiko ugdymo galimybes, kuria palankią aplinką elgesio sunkumų ar specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko įtraukiajam ugdymui.

Med. psichologė Oksana Mačėnaitė

Šiuolaikinė ugdymo įstaiga atvira įvairių gebėjimų vaikams. Lygių ugdymosi galimybių, švietimo prieinamumo principai skatina ir įpareigoja ugdymo turinį ir metodus pritaikyti kiekvienam vaikui. Todėl bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose ugdomi įvairių gebėjimų ir poreikių vaikai, tarp jų ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Ugdydamiesi kartu su bendraamžiais šie vaikai įgyja ir plėtoja socialinius gebėjimus, o bendradarbiaudami ir aktyviai dalyvaudami ugdymo procese lengviau įgyja įvairių kompetencijų, žinių ir įgūdžių. Taip formuojama vaiko savigarba ir skatinama motyvacija mokytis. Ugdymas organizuojamas remiantis kiekvieno vaiko prigimtinėmis galiomis, rodant jiems dėmesį ir pagarbą, džiaugiantis laimėjimais ir pasiekimais, o mokytojo ir vaikų santykiai grindžiami bendradarbiavimu.

SUP poreikių turintys vaikai dalyvauja ugdymo įstaigos bendruomenės gyvenime ir yra lygiaverčiai jos nariai, o ankstyvas vaikų ugdymas padeda lengviau integruotis į visuomenę, išvystyti savarankiškumą.

Specialistai teigia, kad „ypatingam“ vaikui pritaikius jo gebėjimus atitinkantį įtraukųjį ugdymą, sukūrus atitinkamą, saugią aplinką, parinkus ar/ir pritaikius ugdymo priemones (žaislų, daiktų ar mokomosios medžiagos, padedančios ugdyti reikalingus gebėjimus) jis puikiai gali adaptuotis jį supančioje terpėje.

Naudojamos sensorinės priemonės stimuliuoja pojūčius, mažina agresiją, nerimą ir blaškymąsi, padeda sukoncentruti dėmesį, pagerina atmintį, pažinimą ir kalbos vystymąsi.