Šriftas:
Fonas:
Iliustracijos:

Ugdymo programos

 

Ankstyvasis ugdymas – skiriamas šeimai, auginančiai vaiką nuo 1,5 m. iki 3 m. Vaiko raida iki 3 metų labai sparti, intensyvi, netolygi, todėl tėvai ir pedagogai turi gerai išmanyti vaiko vystymosi dėsningumus, kad gebėtų mažyliui sudaryti optimalias ugdymosi sąlygas ir patenkintų svarbiausius vaiko poreikius: emocinius, pažinimo, žaidimo ir judėjimo.

Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 3 iki 5-6 metų. Ugdymo procesas orientuojamas į vaiką. Vaikai įtraukiami į kūrybinę, sportinę, kultūrinę bei pažintinę veiklą. Dinamiška, informatyvi, psichologiškai ir fiziškai saugi ugdymo aplinka padeda užtikrinti visapusišką vaikų vystymąsi. Pagrindinis vaiko gyvenimo būdas – žaidimas, tai natūrali vaiko būsena. Žaidžiant ugdomi pažinimo gebėjimai, lavinami judėjimo įgūdžiai, susipažįstama su aplinkiniu pasauliu ir savo vieta jame. Žaislai ir priemonės veiklos centruose žadina vaizduotę, išjudina visus pojūčius. Eksperimentuodami, ieškodami ir atrasdami, vaikai patys, savais būdais patikrina, ar tie sprendimai teisingi, pasisemia informacijos. Taip įpranta rinktis, pamatyti, įveikti sunkumus, kritiškai mąstyti ir formuoti sąvokas.

Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas ir 5 metų vaikui tėvų prašymu ir jei tokį ugdymą rekomenduoja pedagoginė-psichologinė tarnyba.Priešmokyklinio ugdymo trukmė – vieneri metai.Priešmokyklinis ugdymas teikiamas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymo(si) programą. Tėvams (globėjams) pasirašius mokymo sutartį, vaikui grupės lankymas yra privalomas. Grupės ugdomoji veikla yra vientisas procesas, jis neskaidomas ir vyksta integruotai.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogas planuodamas grupės ugdomąją veiklą, individualizuoja ugdymo tikslus ir turinį, atsižvelgdamas į bendrą grupės vaikų individualius poreikius. Priešmokyklinio ugdymo pedagogas, prieš programos įgyvendinimo pradžią, parengia ugdomosios veiklos planą pagal patvirtintą priešmokyklinio ugdymo modelį.

Priešmokyklinėse grupėse įgyvendinama tarptautinė programa „Zipio draugai“, kurios tikslas – padėti 5 – 7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos.

Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, netektį, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kreiptis paramos ir ją priimti, padėti aplinkiniams. Padeda ne tik nesileisti būti patyčių aukomis, bet ir patiems netapti priekabiautojais.

Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė kitų prevencinių programų tarpe. Daugiau apie programą „Zipio draugai“

Šiuolaikinė ugdymo teorija ir praktika, atsižvelgdama į nuolat besikeičiančius gyvenimo reikalavimus, kelia uždavinį ugdymo įstaigai  – padėti kiekvienam vaikui, asmeniui išsiugdyti svarbiausius, esmingiausius, grįstus įsisąmonintomis žiniomis ir įgytais įgūdžiais bei vertybinėmis nuostatomis, gebėjimus, padėsiančius jam ateityje susirasti savo vietą nuolat besikeičiančiame pasaulyje, sėkmingai jame darbuotis ir veikti, gerai jaustis ir būti laimingam.

Lopšelyje–darželyje „Žara“ vaikas ugdomas vadovaujantis:

Humaniškumo principu:

  •  pastebimas ir gerbiamas kiekvienas vaikas;
  •  tikima geraisiais vaiko  pradais;
  •  palaikomi vaikų sumanymai, džiaugiamasi jų laimėjimais;
  •  auklėtojo  ir vaikų santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, atsakomybe, pagarba kito nuomonei, interesams.
  • vaikas gerbiamas kaip asmenybė, pripažįstama teisė būti skirtingam;
  • pripažįstama  vaiko vidinio pasaulio nepriklausomybė ir  asmeniškumas, teisė gyventi ir elgtis pagal prigimtį bei asmeninę patirtį.

Demokratiškumo principu:

  • lygiavertė vaiko ir suaugusiojo sąveika, kai aktyvus vaikas ir ugdytojas;
  • orientuojamasi į vaiką kaip  asmenybę;
  • šeimos ir darželio sąveika grindžiama tėvų ir pedagogų iniciatyvų derinimu, partnerystės plėtojimu, tėvų ir visuomenės pedagoginiu švietimu.

Tautiškumo principu:

  • įsipareigojimas Lietuvos kultūrai, rūpestis jos identiteto išsaugojimu ir istoriniu tęstinumu, saugant  krašto kultūrą;
  • mokoma gerbti savo krašto papročius ir tradicijas, puoselėti meilę gamtai ir žmonėms;
  • ugdomas  bendrasis  vaikų meninis suvokimas , reikalingas  estetinio suvokimo gebėjimas.

Atsinaujinimo principu:

  • atvirumas kaitai ir kritiškas naujo priėmimas, išlaikant universalias dorovės normas ir  nacionalumo branduolį.

Diferencijavimo principu:

  • ugdymo procesas grindžiamas individualių vaiko fizinių, psichinių galių, socialinių ypatybių pažinimu;
  • ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į vaikų grupės ar į konkretaus vaiko ugdymosi poreikius;
  • keliami individualizuoti ugdymo tikslai, parenkama atitinkamo sudėtingumo ugdomoji medžiaga bei užduotys;
  • sudaromos sąlygos ugdymuisi vaikams, turintiems specialiųjų poreikių (išskirtinių gebėjimų, ugdymosi sunkumų);

Prieinamumo principu:

  • ugdymo turinys atitinka  kiekvieno vaiko psichologines galimybes, jo pažinimo ir raiškos būdus bei stilių, bendravimo ir elgesio modelius bei emocijų pasaulį;
  • ugdymo turinys sudarytas taip kas jį būtų galima  lanksčiai taikyti atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius , interesus bei galimybes.

Integralumo principu:

  • siekiama ugdymo visybiškumo, ugdymo tikslų, uždavinių, turinio, metodų dermės;
  • taikomi įvairūs integracijos būdai (teminė, probleminė, metodų, ugdymo turinio integracija);
  • ieškoma ugdymo turinio sąsajų su socialiniu-kultūriniu gyvenimo kontekstu, atsižvelgiama į aplinkos (regiono, miesto, mokyklos) ypatumus ir t. t.
  • ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į vaiko fizinio ir socialinio  ugdymo darną;
  • ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į vaiko  pažinimo, jausminės  ir veiklos patirties darną;
  • garantuojama vaiko ugdymo šeimoje ir darželyje- mokykloje darna.

Tęstinumo principu:

  • ugdymo turinys  suderintas su ankstyvojo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo turiniu;
  • atsižvelgta į vaiko jau įgytą patirties ir gebėjimų  lygmenį bei jo ugdymosi perspektyvą, ko jam reikės sėkmingai pradžiai ir sistemingam ugdymuisi mokykloje.

Įvairovės principu:

  • pasirenkami vaiko žavėjimąsi ugdymo  procesu stiprinantys, ugdymosi motyvaciją skatinantys darbo metodai bei ugdymo turinys;
  • siekiama, kad vaikai patirtų malonumą, pažinimo, kūrybos džiaugsmą;
  • sudaromos sąlygos išgyventi sėkmę.

Mokslo metai darželyje prasideda rugsėjo 1-ą dieną, o baigiasi gegužės 31-ą dieną.
Vasaros laikotarpiui lopšelio-darželio darbas derinamas su tėvais, jeigu nesurenkamas reikiamas vaikų skaičius, lopšelis-darželis uždaromas vienam ar dviems mėnesiams. Kauno lopšelyje-darželyje “Žara”  veikia 10 grupių:
3 ankstyvojo ugdymo (vaikams nuo 1,5 iki 3 metų);
5 ikimokyklinio ugdymo (vaikams nuo 3 iki 5(6) metų);
2 priešmokyklinio ugdymo (vaikams nuo 5(6) iki 7 metų);

  • Priešmokyklinio, ikimokyklinio ir lopšelio grupės dirba nuo 7.30 val. iki 18.00 val. (10.30 val. per dieną);
  • Viena lopšelio ir viena  darželio grupė  dirba  nuo 7.00 val. iki 19.00 val. (12.00 val. per dieną);

Vaikų lankomumas registruojamas auklėtojų dienynuose ir vaikų lankomumo apskaitos žiniaraščiuose. Kiekvieną dieną iki  10.00 val. auklėtojos grupėse esančių vaikų skaičių registruoja įstaigos vaikų registracijos dienyne. Po 10.00 val. atvykę vaikai (jei tėvai iš anksto nepranešė) į grupes nepriimami.